Ekstremaliosios situacijos metu žinojimas, kur ieškoti saugios vietos ir kaip tinkamai reaguoti į grėsmes, gali padėti apsaugoti save bei artimuosius. Priedangos yra skirtos trumpalaikei gyventojų apsaugai ir padeda sumažinti sužeidimų riziką, suteikdamos saugesnę vietą pasislėpti oro pavojaus, sprogimų atveju.  

Lietuvos Raudonasis Kryžius parengė dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų priedangų tema sąrašą, kuris padės geriau suprasti, kaip pasiruošti galimoms grėsmėms ir jaustis saugiau kasdien.

Kas yra priedanga?

Priedanga – tai vieta, skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) gyventojų apsaugai oro pavojaus, sprogimų, apšaudymo ar kitų grėsmių metu. Ji padeda apsisaugoti nuo skeveldrų, sprogimo bangos ir griūvančių pastato dalių.

Ar priedanga ir slėptuvė yra tas pats?

Slėptuvės yra skirtos gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, arba turi priskirtų būtinų užduočių, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. 

Kaip sužinoti, kur yra artimiausia priedanga?

Artimiausias priedangas galima rasti savivaldybių žemėlapiuose, specialiose interneto svetainėse arba programėlėse.  

Tikslią artimiausių priedangų vietą savo mieste ar rajone galite rasti oficialiame Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms portale LT72.lt arba LT72 programėlėje, o Vilniaus gyventojai visą gali sekti ir programėlėje KOVAS.

Ką daryti, jeigu priedanga užrakinta?

Jeigu pažymėta priedanga yra užrakinta, pirmiausia svarbu išlikti ramiems ir ieškoti artimiausios alternatyvios saugios vietos – kitos priedangos, rūsio, požeminės aikštelės, pastato vidinės dalies ar vietos, kur galima laikytis „dviejų sienų“ taisyklės. 

Apie užrakintą ar neprieinamą priedangą rekomenduojama pranešti savivaldybei, pastato administratoriui arba atsakingoms institucijoms. Priedangos turi būti prieinamos gyventojams grėsmės metu, todėl svarbu apie tokius atvejus informuoti kuo operatyviau.  

Rekomenduojama iš anksčiau pasitikrinti ir įsidėmėti ne vieną, o keletą priedangų adresų šalia darbo, gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos. 

Kokios vietos gali būti naudojamos kaip priedangos?

Priedanga gali būti gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos  paskirties statiniuose ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt.

Ką reiškia „dviejų sienų“ taisyklė?

„Dviejų sienų“ taisyklę atitinkančios patalpos – tai patalpos, kurias supa dviguba siena – viena vidinė, kuri yra be langų, o kita išorinė. Sprogimo atveju, jei neatlaikytų išorinė siena, vidinė siena išliktų kaip apsauginis barjeras ir apsaugotų jus nuo skeveldrų ar stiklo šukių. Todėl tokia patalpa galėtų būti ir virš žemės paviršiaus. Puikus dviejų sienų taisyklės pavyzdys yra gyvenamose patalpose esantis vonios kambarys ar sandėliukas, kuriame nėra langų. Renkantis patalpas svarbu atminti, kad jos negali būti paskutiniame pastato aukšte, nes jos bus mažiau saugios sprogimo ar griūties atveju.

Ką pasiimti vykstant į priedangą?

Svarbiausi asmens dokumentai, geriamas vanduo (bent 0,5 l), žmogui), šviesos ir energijos  šaltinis, ryšio priemonė, individualius poreikius atitinkantys vaistai, asmens dokumentai, nedidelė grynųjų pinigų suma. Nepamirškite ir savo augintinių!

Kiek laiko galima būti priedangoje?

Priedangos skirtos trumpalaikiam buvimui – nuo kelių minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo situacijos ir atsakingų institucijų nurodymų.

Ar priedangose yra maisto ir vandens atsargų?

Priedanga yra skirta trumpalaikei apsaugai, todėl svarbu, kad turėtumėte daiktus, kurių jums gali prireikti kelių valandų laikotarpyje. Jei yra galimybė, verta iš anksto pasiruošti ir būtiniausių daiktų krepšį ekstremaliosioms situacijoms.

Ar galima į priedangą vestis augintinius?

Taip, privalote pasirūpinti savo augintiniais ir vestis juos kartu į priedangą. Nepalikite gyvūnų vienų pririštų lauke ar atviruose kiemuose. Turėkite paruoštą augintinio transportavimo krepšį arba naudokite pavadėlį ir antsnukį, kad gyvūnas būtų saugus ir nekeltų streso kitiems žmonėms.

Kaip greitai reikia reaguoti išgirdus oro pavojaus signalą? 

Jeigu priedanga yra per toli, rekomenduojama kuo skubiau ieškoti artimiausios saugios vietos – rūsio, požeminės aikštelės ar pastato vidinės dalies, laikantis „dviejų sienų“ taisyklės.   

Išgirdus perspėjimo sirenas ar gavus pranešimą apie oro pavojų, svarbu, pirma įsivertinti, kas vyksta ir reaguoti atitinkamai pagal oficialius nurodymus. Jei atėjo geltonas įspėjimas apie oro pavojų svarbu vengti atvirų vietų, pradėti sekti oficialią informaciją, nusimatyti patalpas, kuriose galėtumėte pasislėpti, jei yra galimybę pasiruošti būtiniausius daiktus ateinančioms kelioms valandom.  

Jei gavote jau raudoną įspėjimą apie oro pavojų nedelsiant vykyte į artimiausią priedangą ar alternatyvią jai patalpą. Svarbu nedelsti, negrįžti pasiimti nereikalingų daiktų ir vengti spūsčių ar panikos. Naudokitės laiptų laiptine, ne liftais. 

Jeigu priedanga yra per toli, rekomenduojama kuo skubiau ieškoti artimiausios saugios vietos – rūsio, požeminės aikštelės ar pastato vidinės dalies, laikantis „dviejų sienų“ taisyklės.  

Pirmosios minutės po perspėjimo gali būti itin svarbios, todėl pasiruošimas iš anksto padeda reaguoti greičiau. Svarbu, nepalikti priedangos ar alternatyvios saugios patalpos, kol negausite oficialių instrukcijų – balto įspėjimo, kad oro pavojus atšauktas. 

Kaip pasislėpus priedangoje ramiai bendrauti su vaikais ir padėti jiems nusiraminti?

Atsižvelgiant į vaikų amžių ir brandą, svarbu trumpai ir suprantamai paaiškinti, kas šiuo metu vyksta. Mat nežinomybė vaikams dažnai sukelia dar daugiau baimės. Mažiesiems svarbiausia jausti šalia ramius ir pasirūpinančius suaugusiuosius, žinoti, kad jie yra saugūs, ne vieni ir kad situacija yra kontroliuojama. Kalbėkite ramiai, aiškiai ir nuoširdžiai – svarbiausia vaikams suteikti saugumo jausmą. Vaikams, jaučiant nerimą, svarbu kaskart priminti, kad jie yra saugioje vietoje drauge su suaugusiais, kurie pasirūpins grįžimu į ugdymo įstaigą. Į vaikams kylančius klausimus atsakykite paprastai, vengdami gąsdinančių detalių, leiskite vaikams būti šalia auklėtojų ar draugų.

Nurimti visuomet padeda pažįstamos ir raminančios veiklos – tylūs žaidimai, pasakos, dainelės ar kvėpavimo pratimai. Esant krizinei situacijai vertėtų dėmesį nukreipti į paprastas užduotis: kaip spalvų skaičiavimas, savo ar kito kvėpavimo įsiklausymas ir pan.

Kaip padėti panikuojančiam žmogui?

Su paniką išgyvenančiu žmogumi svarbu kalbėti ramiai, lėtai ir aiškiai. Stenkitės nevartoti tokių frazių, kaip „nusiramink“ ar „nėra ko bijoti“, nes jos gali dar labiau sustiprinti įtampą. Tokiu atveju geriau trumpai atskleisti realybę ir suteikti atramos, pavyzdžiui, „Matau, kad tau baisu, bet aš esu šalia. Padarykime kelis dalykus, vieną po kito“.

Visuomet gali padėti keli paprasti veiksmai – atsisėsti, kartu lėtai kvėpuoti, atsigerti vandens ar sutelkti dėmesį į aplinką, pavyzdžiui, įvardyti kelis matomus daiktus. Tokiose situacijose labiausiai ramina švelnus balsas, aiškūs žodžiai ir tiesiog buvimas šalia.