Iniciatyvų metu apmokyti LRK Pasirengimo ekstremalioms situacijoms (PES) savanoriai ir PAGD pareigūnai lanko vienišus, senyvo amžiaus, neįgalius, specialiųjų poreikių turinčius asmenis, žmones, auginančius nepilnamečius vaikus ir asmenis, gyvenančius riziką keliančiuose individualiuose gyvenamuosiuose būstuose. Gyventojams aiškinama autonominių dūmų detektorių įsirengimo būtinybė, saugaus elgesio buityje taisyklės, skatinama reguliari šildymo įrenginių, krosnių priežiūra, dūmtraukių valymas.

Inciatyva vyksta 7 Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Visagine, Klaipėdoje ir Alytuje. „Nors dar ne visuose miestuose startavome, šiais metais aplankyti jau 354 namų ūkiai, džiaugiamės, kad ypač aktyvūs Klaipėdos ir Panevėžio miestų savanoriai. Gyventojus apie iniciatyvą stengiamės informuoti iš anksto, nors toli gražu ne visus randame namuose“, – pasakoja LRK Reagavimo į ekstremalias situacijas vadovė Violeta Masteikienė.

PAGD vertina nevyriausybinių organizacijų partnerystę ir džiaugiasi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius prisideda vykdant gaisrų prevencijos akcijas. „Mūsų tikslas pasiekti, kad iki 2031 m. gaisruose per metus žūtų mažiau negu 30 žmonių, tačiau kol kas statistika yra trigubai prastesnė. Gaisruose neretai žūsta žmonės, kuriems sudėtinga pasirūpinti savo būsto saugumu – vieniši, senyvo amžiaus, neįgalūs ar turintys specialių poreikių asmenys, taip pat gyvenantys gaisro riziką keliančiuose būstuose. LRK savanoriai dalyvaudami kartu su pareigūnais įgauna žinių apie gaisrų prevenciją, kurias gali panaudoti ir vykdydami kitas veiklas. Be to, LRK savanoriai prireikus organizuoja įvairią pagalbą žmonėms, nebūtinai susijusią su gaisrų prevencija. Galima pasidžiaugti, kad bendromis PAGD pareigūnų ir LRK savanorių pastangomis spėjama aplankyti daugiau gyventojų būstų“, – sako Jūris Targonskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas.

Inciatyvoje dalyvaujanti ir namų ūkiuose besilankanti LRK Klaipėdos PES būrio savanorė Vitalija pasakoja, kad nors pirminė žmonių reakcija būna sutrikimas, visgi gyventojai noriai įsileidžia savanorius ir (ar) PAGD darbuotojus į namus, pasidalina bėdomis, su kuriomis susiduria, išklauso ir noriai priima patarimus. „Sulaukę mūsų savo namuose, gyventojai dažnai klausia ar už kažką juos nubausime. Tačiau išgirdę vizito priežastį, noriai išklauso patarimus ir drąsiai užduoda klausimus apie priemones priešgaisrinei saugai užtikrinti“, – pasakoja savanorė Vitalija.

Kitas LRK savanoris Aleksandras, kartu su PAGD pareigūnais lankęs namų ūkius pasakoja, kad vieni žmonės neatidaro durų ir neaišku, ar šeimininkų nėra namuose, ar pamatę uniformuotus svečius išsigąsta ir vengia atidaryti duris, bet kiti – pasitinka svečius, kaip herojus. Vaikai apžiūrinėja raudoną PAGD automobilį, žmonės puola fotografuotis. „Viena moteris kartą paprašė nusifotografuoti, nes grįžęs vyras, sakė, nepatikės, jog kažkas buvo atvykęs ir nemokamai namuose įrengė dūmų detektorių“, – prisimena savanoris Aleksandras.

Gyventojams reikėtų žinoti, kaip atrodo iniciatyvoje dalyvaujantys savanoriai ir atminti, kad prevencinių akcijų metu PES savanoriai nesiūlo mokamų paslaugų. LRK PES savanoris, lankydamas gyventojus, dėvi liemenę/striukę su specialiais skiriamaisiais ženklais ir turi pažymėjimą. Taip pat svarbu žinoti, kad gyventojas gali paprašyti prisistatyti ir parodyti savanorio pažymėjimą, o paprašius – savanoris privalo tai padaryti. Prevencinėje iniciatyvoje dalyvaujantis savanoris niekada nesiūlys mokamų paslaugų ir neprašys už ką nors susimokėti, todėl reikia būti budriems norint išvengti apgavikų, o kilus įtarimui, visada galima paskambinti į priešgaisrinės tarnybos teritorinį padalinį ir pasiklausti apie vykdomą akciją bei paklausti ar atvykęs savanoris tikrai yra LRK PES savanoris.