Išskyrė savanorystės Raudonajame Kryžiuje privalumus: įgyta drąsa, rasta svajonių profesija

Gerumui kurti nebūtina nuversti kalnų

LRK Jaunimo programos savanoriai vieningai tvirtina, kad savanorystė ženkliai praturtina kasdienybę. „Augimas ir tobulėjimas“, „naujos pažintys“, „naujos patirtys“, „savęs pažinimas“ – taip dažniausiai jaunimo savanoriai apibūdina laiką, skiriamą savanorystei.

„Savanorystė man lyg savotiška mokykla, kurioje išmoksti labai daug ir dėl to džiaugiesi, nes gerumu daliniesi su kitais aplinkiniais. Taip pat nuolatinis tobulėjimas, savęs pažinimas, naujų pažinčių užmezgimas – visa tai savanorystės teikiamos naudos“, – apie tai, ką reiškia būti Jaunimo programos savanoriu, pasakoja Silvestras iš Šiaulių.

Jaunimo programos savanorė Auksė iš Klaipėdos pasakoja, kad jai savanorystė susideda iš mažų džiaugsmų ir gerų darbų, kurie leido suprasti, kad geriems darbams nuveikti nebūtina nuversti kalnų. Maži geri darbai taip pat yra labai prasmingi.

„Aš niekada nemaniau, kad man taip patiks vesti pamokas ir būti komandoje. Pamenu, abejojau ar priėmiau tinkamą sprendimą pradėdama savanoriauti ir siaubingai jaudinausi vesdama pirmąsias pamokas, tačiau greitai tai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Dabar jau net neįsivaizduoju savęs nestovint prieš žmones ir nevedant pamokų.

Vesdama pamokas išmokau kalbėti prieš auditoriją, dabar jaučiuosi gerokai drąsiau, o būdama komandoje net nepajutau, kaip greitai iš pradžių mane bauginęs būrys nepažįstamųjų tapo būriu draugų, kuriuos kartais vadinu LRK šeima“, – apie savanorystės pradžią ir patirtis pasakoja savanorė Auksė.

LRK Jaunimo programos vadovė Karolina Pralgauskytė sako, kad nors programa dar pakankamai nauja, tačiau sparčiai tobulėjanti, todėl tampa vis patrauklesnė jauniems žmonėms, savanorių gretos šioje programoje nuolat pildosi.

„Jaunimo programa veikia 8 skyriuose ir viename mieste, kuriame net nėra LRK skyriaus. Į savanorišką Jaunimo programos veiklą šiuo metu yra įsitraukę daugiau nei 200 savanorių, tad tikiu, jog tai įrodo, kad keliaujame teisinga kryptimi“, – sako K.Pralgauskytė.

Įsimintinų dienų savanoriaujant – apstu

Jaunimo programos savanoriai pasakoja, kad savanorystė atneša daug naujų patirčių ir įsimintinų akimirkų. Savanoris Paulius teigia prisimenantis, koks pasimetęs ir nieko nežinantis buvo pirmąją savanorystės dieną Elektrėnuose ir koks pasitikintis, drąsus yra šiandien: „Labai smagu pačiam matyti ir stebėti savo augimą ir tai, kaip tobulėju. Savanorystė nėra mano kasdienybės dalis – tai tiesiog mano kasdienybė.“

Auksei iš Klaipėdos labiausiai įsiminė viena pamokų, kurią vedė moksleiviams apie pirmosios pagalbos įgūdžius, kraujavimo stabdymą: moksleivių įsitraukimas, aktyvumas, noras susipažinti ir sužinoti dar daugiau pačiai suteikė daug motyvacijos bei priminė, kokia prasminga yra savanorystė. Silvestrui iš Šiaulių geriausiai atmintin įsirėžė 2022 metų vasario 27 diena, kai jis savanoriavo paramos rinkimo Ukrainos žmonėms akcijoje. „Mūsų tautiečių vienybė paliko man didžiulį įspūdį ir manau, jog tą vaizdą prisiminsiu tikrai ilgam laikui“, – sako jis.

Savanorė Gabrielė iš Vilniaus pasakoja, kad jos viena įspūdingiausių savanorystės dienų buvo pabėgėlių priėmimo centre Naujininkuose. „Praeitų metų gruodžio mėnesį vykdėme ,,Pliušinio meškiuko’’ akciją, tad su LRK Jaunimo programa vykome į Naujininkų Pabėgėlių centrą, kur įrengėme dvi žaidimų erdves vaikams. Tai – mano įsimintiniausia diena. Teko bendrauti su žmonėmis, kurie dėl įvairių priežasčių buvo priversti bėgti iš savo gimtinės ir, pabendravusi su jais, susidariau visiškai kitokį vaizdą, negu tiesiog skaitydama straipsnį internete.

Jausmai, kurie užplūdo pamačius vaikus, žaidžiančius mūsų įrengtose, užpildytose erdvėse, patiems leidžiant laiką su tais vaikais, tikrai buvo nepakartojami ir atnešė labai daug gerų emocijų, šilumos“, – prisimena Gabrielė.

Savanoriai išsiskiria nuoširdžiu noru keisti pasaulį

Jauniems savanoriams savanoriška veikla padeda geriau pažinti save ir netgi išsirinkti savo karjeros kelią ir sritį, kurioje norėtų įsitvirtinti. „Savanorystė man yra veikla, leidžianti nuolatos tobulėti, gauti naujos patirties bei dėl kurios pažinau save, savo pomėgius. Savanorystė man padėjo pasirinkti ateities profesiją“, – džiaugiasi Jaunimo programos savanorė Gabrielė iš Vilniaus.

Ji priduria, kad savanoriška veikla gerina ir emocinę savijautą: buvimas tarp žmonių, nuolatinis mokymasis vieniems iš kitų, buvimas naudingu, reikalingu, gerų darbų darymas turi daug naudos ir psichologinei sveikatai. Savanoris Silvestras iš Šiaulių džiaugiasi, kad gali pasigirti ne vienu nauju įgūdžiu, įgytu užsiimant savanoryste: „Dabar moku suteikti pirmąją pagalbą, esu pasiruošęs ir žinau, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, taip pat moku teikti kitą įvairią pagalbą ir vyresniam, ir jaunesniam už mane. Man savanorystė yra puikus būdas išbandyti ką nors naujo, ką galbūt net ir jau seniai troškai išbandyti, bet vis nedrįsai. Tapau daug drąsesnis.“

Jaunimo programos vadovė K.Pralgauskytė patvirtina, kad pradėję savanoriauti jaunuoliai būna nedrąsūs, tačiau greitai pasikeičia. „Jaunimo savanoriai iš kitų mūsų programos savanorių išsiskiria be galo ryškiai degančiomis akimis bei noru keisti pasaulį čia ir dabar. Prisimenu, kad mokslo metų pradžioje dirbti buvo gana sunku, nes savanoriai buvo nedrąsūs ir labiau linkę vykdyti tai, kas nurodyta, o šiandien mes visi kartu generuojame idėjas, ieškome geriausių sprendimų ir stebime kiekvieno asmeninį progresą augant ir keičiant pasaulį vieningai“, – džiaugiasi Karolina.