Lietuvos Raudonasis Kryžius su partneriais stiprina Baltijos šalių pasirengimą krizėms

Lietuvos, Latvijos ir Estijos Raudonojo Kryžiaus draugijos kartu su civilinės saugos institucijomis stiprino tarpusavio bendradarbiavimą, išbandė bendrus veikimo scenarijus ir ieškojo būdų, kaip veiksmingiau koordinuoti pagalbą sudėtingų ekstremaliųjų situacijų metu. Šias veiklas vienijo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kartu su partneriais įgyvendinamas projektas „Baltic Civil Defence Cooperation for Complex Emergencies“ (BCD), kuris baigsis šių metų gruodžio pabaigoje. 

Vienas svarbiausių projekto rezultatų – sustiprėjęs Baltijos šalių bendradarbiavimas planuojant pasirengimą krizėms. Projektas subūrė trijų šalių Raudonojo Kryžiaus draugijas ir civilinės saugos institucijas bendroms veikloms, suteikė galimybę praktiškai išbandyti tarpusavio koordinavimą ir ieškoti būdų, kaip veiksmingiau pasirengti krizėms visame regione. 

Nuo bendrų mokymų iki praktinių pratybų 

Projekto metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje surengti nacionaliniai ir regioniniai mokymai bei pratybos. Jų dalyviai praktiškai išbandė reagavimo į krizes procesus, informacijos mainus, sprendimų priėmimą ir skirtingų institucijų veiksmų koordinavimą. 

Specializuotuose mokymuose stiprinti ekstremaliųjų situacijų poreikių vertinimo, informacijos valdymo, logistikos ir humanitarinės pagalbos koordinavimo gebėjimai. Taip pat pristatyta ir išbandyta „Xstock“ sistema, leidžianti dalytis informacija apie humanitarinės pagalbos atsargas ir geriau koordinuoti turimus išteklius Baltijos šalyse. 

Projekto dalyviai taip pat dalyvavo tarptautiniuose pažintiniuose vizituose, dalijosi patirtimi ir susipažino su kitų šalių pasirengimo krizėms praktikomis. 

Bendri sprendimai – stipresniam pasirengimui 

Projektas padėjo žengti svarbų žingsnį nuo atskirų nacionalinių pasirengimo veiklų link glaudesnio bendro planavimo Baltijos šalių mastu. Bendri mokymai ir pratybos leido įvertinti, kaip didelio masto krizės metu būtų galima keistis informacija, koordinuoti humanitarinės pagalbos teikimą ir pasitelkti kaimyninių šalių pajėgumus. 

Bendros veiklos taip pat sustiprino Raudonojo Kryžiaus draugijų ir civilinės saugos institucijų tarpusavio supratimą, padėjo geriau įvertinti esamus pasirengimo mechanizmus ir nustatyti sritis, kuriose dar reikalingi bendri sprendimai. Tarp jų – informacijos mainai, tarpvalstybinis logistikos koordinavimas ir tarptautinės humanitarinės pagalbos priėmimas. 

„Didelės krizės nepaiso valstybių sienų, todėl pasirengimas joms taip pat negali apsiriboti vienos šalies pastangomis. Šis projektas leido ne tik pasidalyti patirtimi, bet ir praktiškai išbandyti, kaip galėtume veikti kartu, keistis informacija ir koordinuoti pagalbą. Užmegzti ryšiai ir išmoktos pamokos yra svarbus pagrindas tolesniam Baltijos šalių bendradarbiavimui“, – sako Gabija Balzarevičiūtė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Programų vadovė.  

Šios patirtys sudaro pagrindą tolesniam darbui, kad Baltijos šalys galėtų ne tik stiprinti savo nacionalinius pajėgumus, bet ir nuosekliau planuoti bendrus veiksmus galimų krizių metu. 

Projekto pabaiga – tolesnio bendradarbiavimo pradžia 

Rytoj, lapkričio 5 d. Vilniuje vyks baigiamoji projekto konferencija, į kurią susirinks projekto partneriai, civilinės saugos ir kitų valstybės institucijų bei tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo atstovai. Konferencijoje bus pristatyti projekto rezultatai, aptartos įgytos pamokos ir išryškėję iššūkiai, taip pat diskutuojama, kaip toliau stiprinti bendrą pasirengimą Baltijos regione. 

Nors projektas oficialiai baigsis gruodžio pabaigoje, bendradarbiavimas tęsis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Raudonojo Kryžiaus draugijos kartu su civilinės saugos institucijomis sieks toliau plėtoti bendras pasirengimo veiklas, dalytis patirtimi ir ieškoti galimybių dar veiksmingiau koordinuoti veiksmus krizių metu. 

Projektą Lietuvos Raudonasis Kryžius įgyvendina kartu su Latvijos ir Estijos Raudonojo Kryžiaus draugijomis, Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Latvijos valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir Estijos gelbėjimo tarnyba, bendradarbiaudamas su Tarptautine Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC). Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.