Kampanija „NEPASISLĖPSIME“ skirta ne tik atkreipti dėmesį į problemą, bet ir skatinti veikti – lavinti praktinius įgūdžius, gilinti civilinės saugos žinias bei stiprinti visuomenės atsparumą. Jos tikslas – padėti žmonėms aiškiai suprasti, kaip elgtis netikėtose situacijose, kaip pasirūpinti savimi ir artimaisiais, kaip teikti pagalbą kitiems.
LRK komanda visoje Lietuvoje veda nemokamus užsiėmimus, konsultuoja bendruomenes ir dalijasi paprastais, bet gyvybiškai svarbiais veiksmais bei ragina visuomenę ne tik pasitikėti institucijomis, bet ir imtis savarankiškų veiksmų, galinčių padėti išvengti panikos ir net išgelbėti gyvybes.
Prisidėti prie Lietuvos gyventojų atsparumo stiprinimo kampanijos ir padėti organizacijai pasirengimo įgūdžių apmokyti kuo daugiau žmonių Lietuvoje galima aukojant numeriu 1430 (auka – 5 Eur).
Skambinkite 1430 ir prisidėkite prie
Lietuvos pasiruošimo ekstremalioms situacijoms ir krizėms
Paskambinę paaukosite 5 Eur
Skambinti 1430
Lietuvius vis dar lydi mitas: „tai mūsų nelies“
Rugsėjo pabaigoje LRK iniciatyva atliktas naujausias reprezentatyvus nuomonės tyrimas atskleidė, kad vos 3 iš 10 šalies gyventojų jaučiasi pasiruošę krizei ar ekstremaliai situacijai ir dar mažiau – tik 2 iš 10 – mano, kad visuomenė apskritai yra pakankamai pasirengusi. Beveik pusė apklaustųjų teigia vengiantys galvoti apie krizes, nes tai kelia stresą arba įvardija tikintys, jog nelaimės jų nepalies.
Net 8 iš 10 apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad neturi šeimos plano arba nėra sutarę konkrečių veiksmų ekstremaliosios situacijos atveju. Dažniau apie tai kalbasi moterys, tačiau labiau pasitikintys savo žiniomis yra vyrai.
Evakuacijos krepšys – retenybė lietuvių namuose
Vos 2 iš 10 Lietuvos gyventojų yra pilnai arba dalinai pasiruošę išvykimo krepšį, jei nedelsiant prireiktų evakuotis; daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – nėra susipažinę su evakuacijos planais ir daugiau nei 40 proc. teigia, kad nežino ir nežinotų, kur ieškoti priedangų savo gyvenvietėje.
Vyrų žinios – geresnės nei moterų
Tyrimas rodo, kad gyventojai geriausiai žinotų, kaip reaguoti kilus gaisrui ar epidemijai, tačiau potvyniui, karo veiksmams ar cheminiam incidentui – jaučiasi gerokai mažiau pasirengę. Silpniausiai žmonės vertina savo žinias, kaip elgtis įvykus teroristiniam išpuoliui ar pramoninei avarijai. Pastebima, kad vyrų žinios šiek tiek geresnės, ypač kalbant apie karo ar potvynio grėsmes, o moterys dažniau teigia visai nežinančios, kaip tokiose situacijose reaguoti.
Pirmosios pagalbos įgūdžiai vis dar silpnoji grandis
Beveik 70 proc. žmonių nepasitiki savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą, nors tokie įgūdžiai gali būti lemtingi gelbėjant gyvybes. Panaši tendencija matoma ir kalbant apie pirmąją psichologinę pagalbą – tik 22 proc. apklaustųjų tiksliai žino, kur kreiptis, jei jiems ar artimam žmogui prireiktų emocinės paramos, o dauguma (63 proc.) tokias žinias vertina kaip dalines.
