Padėkime išpildyti svajones

2022-12-15 • Naujienos

Už 1500 eurų per metus galime kiekvieną savaitę lankyti TRIS vienišus senelius visus metus

IŠ KO SUSIDEDA PASIRŪPINIMO 1 SENELIU KAINA?

1 k./savaitę, visus metus	500 Eur
Savanorio parengimas: atranka, mokymų ir motyvacinis paketas	175 Eur
Savanorių konsultavimas ir sudėtingų problemų sprendimas (1 k./mėn.)	75 Eur
Transporto išlaidos (10 Eur/mėn.)	170 Eur
Savanorystės priemonės (apranga, apsaugos priemonės, maitinimas)	55 Eur
Metinis lankymų poveikio įvertinimas ir administraciniai kaštai	25 Eur

2022 METŲ STATISTIKA

Programa	Rezultatas	Nuolatinių savanorių skaičius
Jaunimo programa	514 pamokų	151 savanoris
Pirmosios Pagalbos programa	6558 apmokyti žmonės
Programa „Stipri šeima”	152 nuolatos lankomos šeimos	122 savanoriai
Programa „Šilti apsilankymai”	1865 nuolatos lankomi senjorai	700 savanorių
PP Bendruomenėms projektas	įgūdžius įgavo 8851 asmenys	83 savanoriai
Migrantų programa	6469 migrantų gavo pagalbą	98 savanoriai
Pasiruošimo ekstremalioms situacijoms programa	40 000 asmenų gavo pagalbą	215 savanorių

Sunkiai vaikštanti senjorė Eligija su savanorės pagalba nuo Justiniškių svajoja nueiti iki Vilniaus Katedros

„Jeigu būčiau neturėjusi sveikatos problemų, būčiau buvusi sportininkė“, – įsitikinusi senjorė Eligija. Eligija dalyvauja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) programoje „Šilti apsilankymai“, skirtoje vienišiems senjorams, todėl ją bent 2 kartus per savaitę aplanko LRK savanorė Jūratė.

Mėgstamiausia veikla – pasivaikščiojimai

„Aš labai noriu vaikščioti ir jau ilgą laiką nebuvo su kuo ir kaip to daryti. Dvejus metus negalėjau išeiti į kiemą“, – pasakojimą pradeda senjorė Eligija. Į parduotuvę apsipirkti nuėjusi senjorė buvo pastumta už jos esančio vyro, griuvo ir galva trenkėsi į kasą. Į ligoninę senjorė iš karto nevažiavo, o po kelių dienų ji apako ir buvo paralyžiuota visa kairioji pusė. Nuvykus pas daktarą, senjorei buvo paskirtas atitinkamas gydymas, atlikta operacija, regėjimą viena akimi išsaugoti pavyko, tačiau kita akimi Eligija po smūgio nieko nebemato ir negana to – nebepajėgė vaikščioti.

Dėl vaikystėje išgyventų ligų – poliomielito ir kaulų tuberkuliozės, iki pat 15 metų Eligija nevaikščiojo. Tačiau didelio ryžto ir noro vedama, Eligija sustiprėjo ir paauglystėje pradėjo vaikščioti, tačiau tai daryti jai visada buvo sudėtinga. „Aš esu labai „sportinio charakterio“. Man labai patinka judėti, vaikščioti. Jeigu nuo pat vaikystės būčiau buvusi sveika, tikrai būčiau buvusi sportininkė. Ir bėgimas, ir krepšinis, ir plaukimas, ir čiuožimas – man viskas patiktų“, – sako senjorė Eligija.

Savanorė padėjo susigrąžinti mėgstamiausią veiklą

Du metus po nelaimingo nutikimo Eligija nepajėgė išeiti į lauką. Vieną dieną ji sulaukė savanorės Jūratės skambučio ir pasiūlymo susitikti pasivaikščiojimui. Iš pradžių, vedama baimės vėl kristi, senjorė pasiūlymo priimti nesiryžo, bet ilgainiui, įgavus Jūratės pasitikėjimą, Eligija susitiko su savanore pasivaikščiojimui. Šiandien be gryno oro ir vaikščiojimų su savanore – Eligija nebenori įsivaizduoti savo gyvenimo. „Dabar Jūratės man labai trūktų. Ir pokalbių, ir pasivaikščiojimų. Labai tikiuosi, kad dar ilgai draugausime“, – viliasi Eligija.

Ne tik sportiškos, bet ir kūrybiškos sielos

Savanorė Jūratė pasakoja, kad žavisi Eligijos aktyvumu, veiklumu. Mat Eligija yra prozininkė ir scenaristė, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė, yra išleidusi knygų vaikams ir suaugusiems, parašiusi per 50 animacinių filmų scenarijų, paskelbusi dailėtyros straipsnių. „Tokio užsispyrimo ir valios aš pati turėčiau pasimokyti iš Eligijos, tokio ryžto ir jaunas žmogus turėtų pavydėti“, – sako Jūratė. Ji pasakoja, kad nuolat susitikti ir lankyti Eligiją skatina ne tik įdomūs pokalbiai, tačiau ir kaskart matomas progresas, kiekvieną kartą susitikusios jos nueina vis daugiau. „Dabar, kai bus slidu ir tamsu, negalėsime eiti į lauką, todėl sutarėme, kad vaikščiosime laiptinėje – treniruosimės lipdamos laiptais, vaikščiodamos koridoriuje ir bent taip kojas mankštinsime“, – apie susitikimų planus pasakoja savanorė Jūratė. „Kol kas treniruosiuosi ir tada vieną dieną vis tiek nuo Justiniškių savomis kojomis nueisiu iki Katedros aikštės“, – pasiryžusi senjorė Eligija.