Emblemos apsauga - valstybės pareiga

Kiekviena valstybė, Ženevos konvencijų dalyvė, yra įpareigota imtis priemonių išvengti neteisėto emblemos naudojimo.

Lietuvos Respublika, ratifikavusi 1949 m. Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir jų papildomus protokolus , įsipareigojo užtikrinti teisinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo apsaugą. Šiuo tikslu 2000 m. spalio 10 d. buvo priimtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymas (Nr. VIII-1978) .

Įstatymo trečiasis skyrius skirtas apibrėžti Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo teisėtą naudojimą bei apsaugą. Pagal įstatymą, emblema gali būti naudojama kaip apsaugos ženklas (tai yra jos pirminė funkcija) ir kaip atpažinimo ženklas.
Už šio įstatymo pažeidimus, nustatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo priėmimo metu Raudonojo Kryžiaus emblema buvo plačiai naudojama sveikatos priežiūros įstaigų, buvo numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos, įstatymo įsigaliojimo dieną naudojusios Raudonojo Kryžiaus emblemą, privalo jos atsisakyti per 3 metus, o sveikatos priežiūros įstaigos, įstatymo įsigaliojimo dieną naudojusios pavadinimą “Raudonasis Kryžius” turi jo atsisakyti per 5 metus. Šiuo laikotarpiu nurodytoms įstaigoms teisinė atsakomybė už emblemos ar pavadinimo naudojimą nebuvo taikoma.

Atrodo, jog Įstatymas gana aiškiai apibrėžia Raudonojo Kryžiaus emblemos naudojimo pagrindus ir sąlygas, nurodo jo pažeidimo teisines pasekmes. Visgi praėjus beveik 20 metų nuo įstatymo priėmimo, vis dar registruojama nemažai Raudonojo Kryžiaus emblemos naudojimo pažeidimų.

Efektyvus įstatymo įgyvendinimas yra svarbus jau vien tarptautinių Lietuvos Respublikos įsipareigojimų prasme, tačiau pirminė ir ypatinga jo svarba pasireiškia, siekiant sustiprinti Raudonojo Kryžiaus emblemos kaip apsaugos ženklo veiksmingumą. Emblema turi būti atpažįstama ir pripažįstama kaip neabejotinai teikianti apsaugą (neliečiamybę) ja pažymėtam asmeniui ar objektui – tai bene vienintelė galimybė garantuoti, kad aukų, tiek gaunančių humanitarinę pagalbą, tiek ją teikiančių, skaičius ginkluotų konfliktų metu būtų minimalus. Savaime suprantama, kad netinkamai naudojant emblemą, jos apsauginė reikšmė mažėja, todėl kiekvienam privalu žinoti emblemos paskirtį bei naudojimo sąlygas ir griežtai jų paisyti.